MASTICHARI BAY 4* (Apgyvendinimas Koso saloje)

    Kategorija: (4 stars )
    Viešbutis yra šiaurinėje salos dalyje, šalia paplūdimio, 2 min. pėsčiomis iki Mastichari miestelio.
    • Kryptis: Kosas
    • Šalis: Graikija
    • Organizatorius: Keliaujantiems savarankiškai
    • Viešbučio tipas: Paplūdimio
    • Viešbučio tipas: Šeimyninis

    Keliautojų skaičius

    MASTICHARI BAY 4* (Apgyvendinimas Koso saloje)

    Į pasiūlymą įskaičiuotas apgyvendinimas su nurodytu maitinimu.
    Skrydžio ir pervežimų kainos neįskaičiuotos.

    Viešbučio aprašymas:

    Viešbutis „Mastichari Bay“ išsidėstęs ant jūros kranto, ramaus žvejų miestelio Mastichari pakraštyje, apie 6 km nuo Koso oro uosto. Viešbučio kambariai ir pastatai įrengti ant nedidelės kalvos tarp gražių sodų, todėl galėsite mėgautis gražiais įlankos ir aplinkinių Graikijos salų vaizdais. „Mastichari Bay“ svečiai gali užsiimti įvairiomis sporto ir laisvalaikio pramogomis. Viešbutyje įrengta apšviesta teniso aikštė, paplūdimio tinklinio aikštelė ir treniruoklių salė. Jaunesniems svečiams organizuojamos pramogų programos. Viešbučio restorane patiekiami gausūs savitarnos pusryčiai ir vakarienė, vyksta renginiai, kurių metu maistas ruošiamas svečių akivaizdoje. Prie baseino esančioje užeigoje „Kaiki“ pietums siūlomi patiekalai iš meniu ir tradiciniai graikų valgiai. Dauguma vaisių ir daržovių auginami ekologiškuose viešbučio ūkiuose.
    Tai puikus pasirinkimas romantiškam poilsiui ar poilsiui su šeima.

    Atstumai nuo viešbučio: 

    Šalia paplūdimio;
    2 min. pėsčiomis iki Mastichari miestelio;
    8 km oro uostas;
    18 km iki Koso miesto.

    Kambariai erdvūs ir jaukūs, dviviečiai yra 25 – 28 m², juose gali pasistoti iki 3 asmenų. Šeimyniniuose kambariuose gali apsistoti 4-5 asmenys. Visuose yra WC, dušas, oro kondicionierius, plaukų džiovintuvas, satelitinė TV, telefonas, šaldytuvas, tinklelis nuo vabzdžių.

    Viešbutyje yra 24 val. aptarnavimas, parduotuvė, dviračių, automobilių nuoma, interneto kampas su WiFi, verslo paslaugos, skalbykla, paplūdimio, baseino rankšluosčiai už užstatą, vaikų klubas, meniu vaikams; 2 baseinai, 1 baseinas vaikams.

    Pagerinti (superior) kambariai yra viršutiniuose aukštuose su vaizdu į jūrą.

    Adresas: 85302 Mastichari, Kos island, Dodecanese, Greece

    Daugiau viešbučių Koso saloje už gerą kainą >>>

    Skrydžių į Kosą ieškokite čia >>>

    Parašyti savo atsiliepimą

    Jūs komentuojate: MASTICHARI BAY 4* (Apgyvendinimas Koso saloje)

    Į pasiūlymą įskaičiuota

    Apgyvendinimas su nurodytu maitinimu

    Į pasiūlymą neįskaičiuota

    Skrydis

    Pastabos

    Vaikams iki 10 m. nemokamai

    APIE KOSO SALĄ

    Egėjo jūros skalaujama Koso sala (angl. Kos island) yra Graikijos sala priklausanti Dodekaneso salynui. Pirmieji gyventojai šioje saloje apsigyveno jau bronzos amžiuje, tą liudija saloje aptiktos senovinės kapavietės. Įdomu ir tai, jog š sala minima ir Homero iliadoje: pasak graikų poeto, Koso salos gyventojai kartu su kelių aplinkinių salų gyventojais į Trojos karą išsiuntę apie 30 karo laivų. Gįždamas po pergalės Trojos kare, pusdievis Heraklis patekęs į smarkią audrą. Penki iš šešių jo laivų, prikrauti karo grobio ir brangenybių, nuskendo ir tik vienintelis laivas, kuriame buvo Heraklis, buvo nublokštas į Koso salą ir išsigelbėjo.

    Istoriniai šaltiniai byloja, jog  šioje saloje gimė Hipokratas (garsiausias Antikinės Graikijos gydytojas), po kurio mirties buvo įsteigtas Asklepionas – ligoninė ir šventovė, tapusi įžymi visoje Viduržemio jūros teritorijoje. Kosas taip pat garsėjo kaip vyno ir šilko gamybos sala. Vėliasniais laikais šią salą valdė venecijiečiai, genujiečiai, kol galiausiai XVI a. sala atiteko turkams. Kosas tapo Rodo salos, kuri taip pat priklausė turkams, provincija. 1912 m. Koso valdymą perėmė italai, o pasibaigus II Pasauliniam karui salą ėmė kontroliuoti britai. Ir tik 1947 m. sala galiausiai atiteko Graikijai.

    Mūsų dienomis Koso sala  - tai žavi provincija, puoselėjanti dosnumo, atvirumo ir nesuvaržyto gyvenimo būdo tradicijas. Turistus, visų pirma, čia privilioja puikūs smėlio paplūdimiai, tačiau be pasyvaus poilsio saloje gausu ir archeologinių vietovių, kurios garantuoja neišdildomus įspūdžius. Ne mažesnį įspūdį palieka ir kraštovaizdis: salos paviršius yra lygus, šiaurės vakaruose matyti neaukšti kalnai, visur plyti žaluma, todėl dažnai ši sala yra vadinama „plaukiajončiu sodu“.

    Pagrindinė informacija: Koso salos pakrantes skalauja Egėjo jūra, pati sala yra vos 4 kilometrų atstumu nuo populiaraus Turkijos kurorto Bodrumo. Pagal dydį Koso sala yra trečioji Dodekaneso salyne, vis dėlto, visą salą apkeliauti nėra sudėtinga – iš vieno krašto į kitą vos 40 kilometrų, salos kranto linija nusidriekusi 112 kilometrų. Kose gyvena apie 30 000 gyventojų.

    Pagrindiniai kurortai: Kardamena (itin populiarus ir triukšmingas kurortas), Kamari (vertinamas dėl geriausių paplūdimių).

    Klimatas: Koso klimatas švelnus, vasaros sezonu saulė retai kaitina iki 35 C karščio. Geriausias laikas atostogoms: gegužės – rugsėjo mėnesiai.

    Kalba: nacionalinė kalba – graikų. Saloje galima susikalbėti angliškai.

    Laikas: laiko juosta GTM+2.

    Pinigai: piniginis vienetas – euras.

    Transportas: saloje labai populiarūs dviračiai ir įvairūs motociklai, čia juos galima išsinuomoti be vargo ir už nedidelę kainą. Planuojantiems apsistoti ilgiau ir daugiau aplankyti, rekomenduojama nuomotis automobilį.

    Dokumentai: reikalingas Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė.

     

    Įdomiausios lankytinos Koso salos vietos                                                             

    Koso miestas

    Koso miestas – pagrindinis salos uostas, taip pat jis dar vadinamas turizmo ir kultūros centru. Čia galima išvysti romėnų statinių, antikinės Agoros liekanas (didžiulė centrinė miesto aikštė, kurioje antikos laikais būdavo prekiaujama, piketuojama ar kalbama viešai), išlikusius miestą juosusios 4 kilometrų ilgio sienos fragmentus. Didžiausia Koso miesto puošmena – uosto prieigose stovinti XIV a. tvirtovė, kadaise pastatyta Šv. Jono riterių ordino iš Rodos salos.

    Romėnų teatras (Odeonas)

    Odeonas – senovės graikų ir romėnų statinys skirtas koncertams. Dažniausiai odeonuose buvo rengiami muzikos ir poezijos konkursai. Kose šis statinys iškilo II – III a. Šiandien teatras yra restauruotas, vis dėlto, pirmosios 9 eilės yra originalios, iškaltos iš marmuro.

    Koso Archeologijos muziejus

    Archeologijos muziejuje yra saugoma dauguma saloje aptiktų antikinių radinių. Čia galima pamayti romėnų epochos statulas, keramikos dirbinių kolekcijas, įspūdingas Casa Romana viloje aptiktas romėnų mozaikas.

    Antimachia gyvenvietė

    Antimachia gyvenvietė plyti pačiame Koso salos viduryje. Gyvenvietėje galima pamatyti išlikusius senovinius namus. Čia aptiksite ir senuosius vėjo malūnus, vienas iš jų išlikęs nepažeistas ir nuolatos pritraukia būrius turistų. Įspūdingiausias gyvenvietės paminklas – Venecijos tvirtovė, kurios statybos buvo baigtos XV amžiuje. Iš pilies atsiveria nuostabi apylinkių panorama.

    Koso tvirtovė

    Tai didžiausiame salos mieste Kose, greta uosto esanti pilis, kurią XIV a. pastatė Šv. Jono riterių ordinas.

    Senovinė agora 

    Agoroje yra išlikusių Afroditės ir Heraklio šventyklos pėdsakų, Šv. Jono riterių fortų dalių bei senojo uosto griuvėsių. Visi senoviniai Koso griuvėsiai yra palikti tokie, kokie buvo rasti ir nieko nebandoma dirbtinai atkurti. Istorija yra gerbiama ir leidžiama ją pažinti tokią, kokia natūraliai išliko.

    Hipokrato botanikos sodas

    Botanikos sode rasite daugiau nei 240 skirtingų rūšių augalų. Šis sodas buvo įkurtas palyginti neseniai siekiant ugdyti tradicinių žolelių, kurios buvo naudojamos senovės gydymo praktikoms, puoselėjimui ir išsaugojimui. Čia ore sklando levandų, eukaliptų ir šalavijų kvapas. Hipokrato sode ir šiandien vyksta įvairūs spektakliai ir kultūriniai renginiai.

    Termos

    Taip vadinamos vietovės, kur trykšta karštosios vandens versmės, turinčios gydomųjų savybių. Termose esančio vandens temperatūra yra maždaug 45 laipsniai Celsijaus, tačiau gali priartėti ir prie 50 laipsnių.

    Įspūdžiais apie Koso salą dalinasi mūsų kelionių ekspertė Laura Šepetienė

    Kai ilgais žiemos vakarais jaučiu musakos skonį ar noriu siurbtelėti frape kavos gurkšnelį, suprantu, jog atostogų keliausiu į Graikiją. Ilgą laiką Graikija lietuvaičiui buvo Salonikai ir Kretos sala. Vėliau atsirado Rodo sala ir pigieji skrydžiai, o su jais ir naujos Graikijos salos. Aš kaip patyrusi keliautoja uždėjusi pliusus ant Kretos ir Rodo salų, ilgesingai žvalgiausi ko nors naujai graikiško. „Tai vienos dienos sala“ kalbėjo visi aplink. „Na taip... galbūt“ svarsčiau aš, bet juk geriau pačiai pamatyt, nei klausyt ir linksėt  galva pritariant. Tad tą vasarą išsiruošėm į salą pavadinimu Kosas. Taip sala mažytė, nes iš oro uosto iki viešbučio su sustojimais prie kas antro viešbučio išleisti po žiemos išblyškusius baltaveidžius turistus iki mūsų viešbučio buvo tik geras pusvalandis. Keliaujame su vaikais, tad ir viešbutį renkamės kuo vaikiškesnį.  Mes esame visuomet išsiilgę saulės ir šviesos, o nuvykus į tokius kraštus mane glumina sunkios nepermatomos užuolaidos. Tačiau kaip bebūtų keista paklūstu instinktams ir kruopščiai ruošiuosi slėptis nuo vaiskios rytinės saulės. Viešbučio kambariai erdvūs, sudaryti iš dviejų kambarių, o jei gaunate kambarį su balkonu, tuomet nestebimas jūsų žvitrios akies vaikas nuogut nuogutėlis perlipa per balkoną ir sprunka į vieną iš baseinų.

     Graikai labai myli savo vaikus, juos augina ir remia finansiškai kone iki trisdešimties metų, bet nemažiau myli ir svetimus. Tad praeinantis padavėjas ar kambarių tvarkytoja būtinai pakalbins vaiką. O jei eis mama, apsikrovusi nešuliais, vaikais ir dar kažkuo, puls prilaikyti durų ar padėti.

    Kai viešbutyje visos aktyvios pramogos buvo išbandytos, nusprendėme, jog laikas skirti dieną ir apvažiuoti salą. Automobilio nuomai reikėjo tik parodyti teises ir sumokėti nuomos mokestį. Kaip ir visose salose, jokių garantų nuomai čia nereikia, nes juk pramogauti ketinate saloje, o automobiliai neplaukia. Nebent esate labai išradingi ir automobilis to vertas.

    Pradedame nuo Koso miesto, kuriame, beje, tikrai yra daug praeities palikimo. Viduryje miesto griuvėsiai ir gynybinė siena su pilimi, amfiteatras. Jei bent šiek tiek domitės tuo, kuo vaikštinėjate, tuomet tai nebus vien tik fotopauzės. Kolonos, mozaikos ant grindinio... žavi net ir nuobodžiaujantį turistą. Mieste vingiuoja gatvelės, o jose turistams skirtos prekės. Akis užkliūva už virš durų nukabinėtų sandalų. Užsukam į vidų, o ten mūsų nuostabai ne batsiuvys vyras, o simpatiška mergina gamina sandalus. Pašnekinu, apžiūriu pageltusiomis nuo laiko šeimos nuotraukomis nukabinėtas sienas. Ji sako, kad tęsia giminės verslą ir neketina niekur išvažiuoti. Jos brolis išvažiavo į žemyną, nes jam čia nuobodu. O jai patinka ramybė, turistai ir sandalai. Ji ištiesia man vaikiškus sandalus ir pataria: laikykite ant saulės ir jie įgaus tamsiai rudą spalvą. O aš jau žiojausi sakyti, kad nenoriu bespalvių, kai virš durų kabo tamsiai šokoladiniai. Tik grįžusi į Lietuvą balkone pastačiau graikiškus sandalus, juos vis pasuku į saulę ir pamažu jie tampa nuostabios graikiškos raudonos žemės spalvos.

    O tą dieną kelionę mes tęsiame. Pradėję nuo Koso miesto keliaujame į kitą salos galą, iki kurio vingiuoja platus kelias, bene vienintelis toks. Kosas yra Hipokrato gimtinė ir tik 3 km nuo miesto didžiulių pušų ir alyvmedžių plantacijų apsuptyje ant trijų akmeninių terasų yra įrengtos ligoninės šventovės.  Skubame  patys pajusti gydomąsias salos galias, privažiuojame prie Thermos vietovės. Sunkiai kopia į viršų mūsų mašiniukas. Sustojame ten, kur jau stovi begalė automobilių, ir einame ten, kur juda žmonės. Leidžiamės nuo kalno į pakrantę. Nusileidimas iš tiesų įdomus, nes vingiuoja tarpekliu, pasitinka gigantiškais akmenimis. Ir pagaliau jūra, o palei krantą suformuotas baseinėlis ir jame tarsi ruoniai nugulę turistai bando sugerti visas druskingas versmes. Mes pasitenkiname tik kojas pamirkę. Kopti į viršų sunkiau, nes kelias neasfaltuotas, bet kopimą lengvina „ožkų pramoga“ – jos įsikaria į neįmanomo statumo ir aukštumo akmens sieną ir smalsiai nužiūrinėja turistus, kurie nepaliaujamai spragsi fotoaparatais.

    Keliaujame toliau. Iš akiračio beveik niekada nedingsta jūra. Vingiuojame ir kylame serpantinais, kol tolumoje atsiveria Kastri salelė, o joje telpa tik viena balta bažnytėlė su mėlynu stogeliu. Nuostabios nuotraukos su mumis ir be mūsų. Neįmanoma nusakyti vaizdo. Važiuojame ir stojame ten, kur tik pamatome gražų vaizdą, o pro mus lekia „bugiai“ – sakyčiau, savadarbiai keturačiai. Ir lekia jie ne po vieną, o tarsi per baikerių atidarymą nemažomis gaujomis, o vairuoja iki dantų išsišiepę senjorai, šalia pasisodinę gražias senjores. Mums bemat užkaista kraujas ir grįžę į viešbutį atsisveikiname su mašinėle ir kimbame į bugius. Skrendame su vėjeliu į Zia kaimelį. Kaimelis įsikūręs kalnų kelio vingyje, nusėtas krautuvėlėmis turistams. Bet vaizdas užburiantis – jūra, kalvos, alyvmedžiai ir besileidžianti saulė. Romantika ir dar kartą romantika. Čia stoja laikas.

    Dar viena be galo įdomi vieta – pušynas viduryje kažkokio karinio poligono. O tame retame pušyne išdidžiai žingsniuoja povai, miaukia katės ir nedideliame tvenkinėlyje maudosi vėžliai.

    Gal tai ir vienos dienos sala, bet palikom ją dar visko nepamatę, dar gailėjomės nenuplaukę į Nisiros salą, nepasideginę visuose gražiuose paplūdimiuose ir nepagavę visų Egėjo jūros bangų. Ledinės frapės skonis tik Graikijoje toks. Joks parsivežtas aparačiukas ar receptas nepadeda išgauti to skonio. Kaip ir kitų graikiškų patiekalų. Ten net ir vietinis vynas pilamas iš plastikinio butelio skanesnis nei čia brangiausias. Gal visa tai todėl, kad atostogos – metas, kuomet gyvenimas atrodo gražesnis, skanesnis ir laimingesnis.

    O gal todėl, kad nėra vienos dienos salos, nes ji čia stūkso jau nuo neatmenamų laikų augindama didžius žmones, kurdama ir kuriama, puoselėjama ir mylima.