Straipsniai

Rodo sala – tai tarsi didžiulis muziejus su gausybe istorinių vietų, apsupta nuostabaus grožio nepaliestų paplūdimių, krištolo skaidrumo jūros, kalnų, kuriuose įsikūrę jaukūs graikiški miesteliai, pilna kosmopolitiško šurmulio, pramogų, puikių kurortų, viešbučių, ištaigingų vilų...Ne veltui Rodo sala taip mėgstama rašytojų, menininkų, filmų kūrėjų.
Rodo sala sužavės aktyvius keliautojus, norinčius salą apvažiuoti automobiliu ar motoroleriu, pašėlti Rodo miesto barų gatvėse, paburiuoti ar pakaituoti (tam ypač tinka vakarinė vėjuota salos dalis). Šeimos, kurios tikisi ramaus poilsio taip pat liks patenkintos. Keletas Rodo kurortų kaip Kolymbia, Kalitėja bei juose esančių viešbučių puikiai pritaikyti ramiam poilsiui su šeima, vaikais.

Šiek tiek istorijos
Kadangi Rodo salos gegografinė padėtis yra tarp trijų kontinentų-Europos, Azijos ir Afrikos-jos istorija buvo nerami. Salą bandė užkariauti romėnai, bizantiečiai, kryžiuočiai, turkai, italai. Vieni žymiausių Rodo gyventojų buvo kryžiuočiai, atvykę į salą 1291 metais ir gyvenę joje du šimtmečius, o jų didžiausias palikimas - Rodo senamiestis -išskirtinis, visiškai nepanašus į kitus Graikijos miestelius, apsuptas tvirtovės mūrų. Kryžiuočių viduramžiais įkurtas miestas dabar priklauso UNESCO pasaulio kultūros paveldui.
Žavinga akmenimis grįsta riterių gatvė veda į žymiuosius Rodo riterių rūmus, kuriuose galima išvysti įstabaus grožio mozaikų, atgabentų iš Koso salos. Šiuose rūmuose iki šiol yra įšventinami riteriai, vyksta priėmimai, puotos.

Rodo senamiestis
Apima toks geras jausmas, kai patenki į senamiesčio gatvelių labirintą ir eini, kur tik akys veda. Nuo pagrindinių Rodo senamiesčio gatvių taip gera pabėgti į neapsakomą ramybę, tvyrančią jaukiose siaurose gatvelėse... Viduramžių riterių miesto senamiesčio mūrai sukuria tokią atmosferą, kad mintimis iš tiesų nusikeli į tą laikmetį. Tik pro šalį praskuodžiantis motoroleris (jį gali vairuoti net žilagalvis senukas) primena apie modernaus gyvenimo realybę... Pakėlus galvą, išvysti gatvės skliautus, senovinius žibintus ir pro juos - neapsakomą dangaus žydrynę, juk Rodo saloje šviečia saulė net 300 dienų per metus. Ir viskas aplinkui žydi ryškiomis spalvomis-raudoni, violetiniai žiedai taip gražiai kontrastuoja su šalia stūksančiais rudais senamiesčio mūrais... Ne veltui teigiama, kad vietiniai gyventojai taip didžiavosi salos grožiu, kad Rodą pavadino graikiško žodžio „rožė“ vardu.

Graikiškas svetingumas
Žavingos senamiesčio tavernos, mažytės parduotuvėlės taip ir kviečia užsukti. Tavernose tikras malonumas paragauti be galo skanaus vietinio vyno (Emery-viena žymiausių Rodo vietinio vyno gamyklėlių), paskanauti tzatziki (graikiškas padažas), dolmades (įdaryti vynuogių lapai), moussaka (mėsos, baklažanų apkepas), nekalbant apie tradicines graikiškas salotas iš saulėje nokintų daržovių ir burnoje tirpstančio fetos sūrio. Karštą dieną gera atsigaivinti šalta Frape kava, nenustebkite, jei baras kaip svetingumo žestą pasiūlys stipraus anyžinio skonio ouzo... Užsukus į vieną iš parduotuvėlių, mus pasitinka be galo miela jos šeimininkė. Kol perkame suvenyrus, ji papasakoja kokiomis nuotaikomis ji gyvena saloje: žiemą Rode tvyroja ramybė, o nuo pavasario - pats darbymetis, ne tik turistai, bet ir atvažiuojantys iš visos Graikijos giminaičiai neleidžia atsikvėpti...Tačiau parduotuvėlės šeimininkė graikiškai neskuba, lėtai pakuoja mūsų nupirktus suvenyrus, švelniu šiltu balsu sudrausmindama šalia žaidžiančias po mokyklos grįžusias dukras, kurios iš prekystalio padaro netvarką... Ji mus išlydi tokiu šiltu ir švytinčiu žvilgsniu, su tokiu svetingumu, kad taip ir norisi grįžti...

Įžymusis Rodo kolosas
Mandraki uostas - Rodo naujamiesčio pradžia. Manoma, kad būtent čia stovėjo Rodo kolosas – 36 metrų aukščio bronzinė saulės dievo Helijo statula (vienas iš 7 antikinio pasaulio stebuklų).

Atradimai Rode
Rodo salą smagu apvažiuoti automobiliu (automobilio nuoma dienai kainuoja nuo 25 EUR) arba kita alternatyva-vykti į siūlomas ekskursijas. Važiuojant automobiliu galima užsukti į nedidelius tradicinius graikiškus kaimelius (Archangelos, Koskinou, Embonas, Sianna, Gennadi, t.t.). O Lindos miestelis – tarsi iš atvirutės: akinamai balti nameliai, ant kalvos stūksanti Athena Lindia šventykla iki kurios gali užkilti vietiniais asiliukais, pasakiški vaizdai, atsiveriantys nuo kalvos į Šv. Pauliaus įlanką...Kol dar Lindos sala nebuvo atrasta daugelio turistų, ją ypač mėgo menininkai. Jie atvykdavo čia dėl gero klimato, žemų kainų ir tariamai lengvo gyvenimo. Iki šiol miestelio gatvėse neretai gali sutikti įžymių režisierių, muzikantų...

Taip pat įdomu nuvykti į drugelių slėnį (idiliška vieta, kur nuo birželio vidurio iki rugsėjo plazda gausybė drugelių), pasigrožėti įlankomis (viena žymiausių aktoriaus vardu pavadinta ANTHONY QUINN įlanka), stebėti buriuotojus arba patiems išbandyti vandens sporto malonumus (Jalysas regione ar salos pietuose), apvažiuoti įstabius salos paplūdimius (vienas gražiausių salos paplūdimių „Tsambika“), aplankyti viduramžių pilių griuvėsius (Kastellos, Monolithou) -iš čia stebimi saulėlydžiai tiesiog magiški, aplankyti antikinį Kamiros, Filerimos kalvą su vienuolynu.

Symi sala
Viena įspūdingiausių ekskursijų – kelionė laivu į Symio salą. Tik atplaukus į ją - atsiveria nuostabūs vaizdai. Pagrindiniai gyvenvietės namukai yra dažyti šiltomis pastelinėmis spalvomis ir kalnų fone atrodo įstabiai. Šioje saloje laikas tarsi sustojęs, beveik nėra transporto priemonių, gyventojų tik 2500. Labai smagu pasivaikščioti jaukiomis ramiomis gatvelėmis, užkilti ant kalvos, iš kurios atsiveria vaizdai į įlanką. Pakeliui gali sutikti vietinę moteriškę, pardavinėjančią kvapnias žoleles ar prieskonius, užsukti į kempinių parduotuvėlę (Symio salos gyventojai verčiasi žvejyba bei jūros kempinių rinkimu), atsigaivinti jaukioje tavernoje...

Rodo salą geriausiai apžiūrėti neskubant, pasimėgaujant. Tad ir vėl norisi sugrįžti bei pajusti saulėtą jos magiją...