Straipsniai

Kelionės įkvėpėjai
 
Meksika susižavėjau dar prieš ten nuvykstant...Draugų meksikiečių pasakojimai bei meilė savo šaliai, kultūrai buvo geriausias įkvėpimo šaltinis.
Stebėdamos reto grožio spalvų saulėlydį Cafe del Mar kavinės terasoje Ibicoje, šnekučiavomės apie romantiškiausias šios žemės vietas. Olga (draugė meksikietė) prisiminė savo kelionę su vaikinu Meksikos Ramiojo vandenyno pakrantėje: kur dienas leidi hamakuose, gyveni pas meksikietę moteriškaitę palapinėje, kuri tau gamina nuostabų maistą iš šviežiai pagautos žuvies, geri kokoso pieną, mėgaujiesi begaline ramybe turistų neatrastuose paplūdimiuose....“Kai atvažiuosi pas mane, būtinai nuvyksime į Playa Paraiso“, taria ji. Ir jos žodžiai mano akyse uždega liepsnelę, tad artėjant atostogoms nekyla minčių kur jas praleisti. „Viva Mexico“ –prasideda kelionės planavimas. Pirmiausia leidžiuosi į virtualią kelionę – skaitau knygas apie Meksiką (legendinė knyga „People‘s Guide to Mexico“, „Lonely Planet“ kelionių vadovas apie Meksiką), klausiu draugų meksikiečių rekomendacijų, naršau internetinius tinklapius. Visa tai- puiki pagalba planuojant kelionę. Bet kaip pamatyti kuo daugiau per dvi savaites atostogų, kai Meksika tokia didelė? Meksikietis draugas Javier nuramina, kad vis tiek visos Meksikos per tokį ribotą laiką nepamatysi. Savo laiške rašo sutikęs švedą, kuris jau trečias mėnuo kaip keliauja po Meksiką ir dar jos visos neapkeliavęs. Pasikliauju Olgos rekomenduotu maršrutu: Mechikas-Oaxaca-Monte Alban-Puerto Escondido-Puerto Angel-Huatulco-Palenque-Agua Azul-Agua Misol Ha-Canon Sumidero. Olga siūlo grįžti į Mechiko miestą per Veracruz, kur galima išvysti Olmekų mistines skulptūras bei pasimėgauti nuostabiu maistu (Veracruz pakrantė garsėja neįtikėtino skonio jūros gėrybių patiekalais), bet mes planuojame tęsti savo maršrutą per senovės majų miestus Palenque, Uxmal, nuvykti į Jucatano sostinę Meridą, Chichen Itzą, o po to dar į Karibų pakrantę-išvysti Tulumą, Misol-Ha, Playa del Carmen bei Isla Mujeres. Jau pačios kelionės metu supratome, kad užsibrėžėme šiek tiek nerealistinius planus ir kai kurių vietovių apžiūros teko atsisakyti. Norint įsijausti į vietinį gyvenimą bei patirti Meksikos svetingumą, reikia tiesiog sulėtinti tempą.

Milijoninis Mechikas

Dėl laiko, kurį turėtumėme praleisti Mechike, turėjome dvejonių. Vieni draugai rekomendavo Mechike praleisti kuo daugiau laiko, juk šiame mieste yra apstu vietų, kurias verta aplankyti. Vien jau ko vertas nacionalinis antropologijos muziejus, kuriame galima susipažinti su spalvinga Meksikos istorija (kiekviena salė skirta vis kitai civilizacijai olmekų, zapotekų, majų, toltekų, t.t.). Mechike galima keliauti Diego Riveros bei Fridos Kahlo kūrybiniais keliais. Šalia Mechiko įsikūrusios saulės ir mėnulio piramidės, aktyvus naktinis gyvenimas, gausybė restoranų, kavinių įvairiausiems skoniams. Tačiau kiti teigė, kad Mechikas palyginus su kitomis Meksikos vietomis, nevertas tiek daug dėmesio. Vien Mechiko dydis, chaotiškas transportas, didžiuliai atstumai nesukuria Mechike jaukumo. Kita ne pati maloniausia Mechiko pusė-saugumo stoka. Iš tiesų jautėmės gana nejaukiai, nuolat varstomi vietinių žvilgsnių vietinėse transporto priemonėse (metro, „collectivo“ (vietiniuose autobusuose), nes buvome vieninteliai užsieniečiai. Mat dauguma turistų po Mechiko rajonus individualiai nelinkę keliauti. O kadangi Olga gyvena privačiame kvartale viename atokesnių Mechiko rajonų-neturėjome kito pasirinkimo kaip išbandyti vietinį transportą. Olga buvo be galo atsargi, prieš vykstant į miestą pasiūlė palikti laikrodžius, nesidėti papuošalų, apsirengti kuo kuklesniais rūbais, neimti gero fotoaparato, paprašė palikti visus pinigus namie, ji už viską mokėjo pati, bendravo su mumis kai kuriose vietose tik ispanų kalba. Pajutome, kad Mechikas iš tiesų vargina ir po keletos dienų Olgos iškviestu saugiausiu taksi Mechike (tam, kad jį išsikviestumėme teko vykti net iki universitetinio miestelio, kitų taksi firmų Olga nerekomendavo, nes neretai turistai apiplėšiami, pagrobiami, pan.), tęsiame savo kelionę į - Oaxacą ir Chiapas regionus.

Autentiškoji Meksika

"Niekur nerasite tokių rankdarbių kaip šiuose regionuose"-patikina sutikta amerikietė, besilankanti Meksikoje septynioliktą kartą. Iš tiesų Oaxacos bei San Cristobal de las Casas (Chiapas) miestų gatvės nusėtos vietinių gyventojų, kurie pardavinėja savo rankdarbius. Simbolinėmis kainomis įsigyju originalių rankinių, vietinių papuošalų, meksikietiškais raštais austų staltiesių, keramikos. Vietinė mokinukė, atvykusi po mokyklos padėti tėvams prekyboje, nenori nuleisti man patikusios palaidinės kainos, juk reikia uždirbti gausiai šeimai. Jos močiutė vietoje audžia kilimus, tėtis stebi prekeivius, mama čiūčiuoja lopšyje atsineštą kūdikį....Miestuose neįpastos akiai elegantiškai einančios vietinės indėnės, susipynusios savo ilgas kasas, pasipuošusios spalvingais etniniais rūbais bei nešančios ant galvų padėklus su įvariausiomis gėrybėmis: saldumynais, gėlėmis.

Beklaidžiodami siauromis Oaxacos miesto gatvėmis, išgirstame tradicinės muzikos garsus. Vienos įspūdingiausių Santa Domingo bažnyčios aikštėje išvystame tradiciniais rūbais pasipuošusias merginas, šokančias su ananasais. Į renginį sugužėjusios šeimos, audringai palaiko savo atžalas, pristatančias skirtingų regiono etninių grupių tradicines dainas ir šokius. Čia tradicijos iš tiesų gyvos.

San Cristobal de las Casas jaučiama daugiau įtempta atmosfera. Įvairių sukilimų, zapatistų judėjimo išvargintas regionas ne taip svetingai priima svetimšalius. Vietos aura byloja, kad čia gyvenantiems žmonėms iš tiesų nelengva. Mažytė mergina mus seka net puskilometrį, kad parduotų vietinių papuošalų. O nufotografuotos tradiciniais rūbais apsirengusios moterys, iš karto pribėga su didžiausiais priekaištais kodėl neatsiklausėme jų leidimo ir liepia sunaikinti nuotrauką. Pasimokome, nesinori turėti problemų, įtūžę vietiniai ne tik gali sunaikinti visą įrangą, bet net ir prakeikti. Skepticizmas magijai dingsta atsidūrus San Juan Chemula kaimo (10 km. nuo San Cristobal de las Casas) bažnyčioje. Tik įėjus pirmiausiai suveikia uoslės receptoriai-pasiekia stiprus pušų spyglių aromatas, pro miglą išvysti tūkstančius ant spygliais dengtų grindų degančių bei įvairiomis formomis išdėliotų žvakių, o jų apsuptyje klūpantys Tzotzil genties (Tzotzilai-majų palikuonys) atstovai atsineštus maisto produktus įsuka į laikraštinį popierių ir sėdinčiam kaimynui atlieka, kaip bažnyčios prižiūrėtojas informuoja, išvalymo procedūras, gydo sergančius. Kiti vietiniai kalbasi su savimi, neretas verkia. Pasijunti tarsi patekęs į kitą pasaulį. Kaimelio turgus taip pat neįprastas, prekyba vyksta apsikeičiant produktais, jų neparduodant. Tzotzil genties vyrai išsiskiria savo išore, dėvi baltas ar juodas vilnones tunikas, o moterys puošiasi tradiciniais raštais siuvinėtomis palaidinėmis bei vilnoniais sijonais. Šilti rūbai čia būtinybė, nes San Cristobal de las Casas-yra kalnų apsuptyje, tad čia visuomet vėsiau nei kituose Meksikos dalyse.  

Hipiškoji Meksika

Vykdami antros klasės autobusu iš Oaxacos į Puerto Escondido atrodė, kad kelionės tikslo galime ir nepasiekti. Pati antros klasės autobusų stotis jau pasitikėjimo nekėlė (duobėta, neasfaltuota stovėjimo aikštelė, daužti, purvini stoties pastato langai), o autobusas į kurį nusipirkome bilietą, aprūdijęs, su neužsidarančiu bagažo skyriumi, purvinomis sėdynėmis, nekondicionuojamas. Tai buvo didžiulis kontrastas lyginant su kelione pirmos klasės autobusais (ADO, ADOGL, UNO, ETN, SUR, OTN ir kt.). Šie autobusai išvyksta iš atskirų modernių terminalų, kur prieš išvykimą galima užregistruoti savo bagažą, autobuse reikalaujama, kad nuolat būtų prisegti saugos diržai, kelionės metu rodomi įvairaus pobūdžio filmai. Autobusai naujutėlaičiai, daug erdvės sėdėjimui, WC ir vyrams ir moterims, autobusas kondicionuojamas (net kartais per daug, tad būtina pasiimti šiltesnį rūbą ar užklotą, apsiauti batus), sėdynės atlenkiamos, pasirenkamas tik saugus greitis. Žodžiu rūpinamasi keleivių saugumu ir komfortu.

Bet dėl patirties ir laiko stokos, rizikavome vykti antros klasės autobusais. Buvome vieninteliai turistai tarp autobuso keleivių meksikiečių. Kondicionierių autobuse atstoja praviras langas-pro langą pučiantis vėjelis ne tik atgaivina, bet ir sugeria visus nuo vietinių pakeleivių sklindančius kvapus (vietiniai į autobusą įlipa su visa galybę maišelių prikrautų įvairių maisto produktų: milžiniškų svogūnų, bandelių, t.t). Dėl saugumo taip pat nesi garantuotas. Už pirmo posūkio mūsų autobusas susidūrė su naujutėlaičiu VW Beetle. Kol buvo iškviesta policija ir išspręstas ginčas, praėjo ne viena valanda. Lengviau atsikvėpėme, kai pasiekėme kelionės tikslą.
 

Ramiojo vandenyno pakrantės miesteliai mus iš tiesų pakerėjo. Dėl neįtikėtinos miestelių auros, išvykimą iš pietinės Meksikos dalies atidėliojome.

Tai vis dar nedidelis ir neturistinis kurortas. Kas rytą paplūdimyje vietiniai gyventojai iš žvejų perka žuvį, o vakare, galima išvysti kaip žvejai po dienos darbo ado suplyšusius tinklus. Puerto Escondido esantis Zicatela paplūdimys-yra vienas iš dešimties geriausių pasaulyje banglentininkų paplūdimių. Jame maudytis visiškai nerekomenduojama. Nors vandenynas ir gali atrodyti ramus, povandeninės srovės gali būti mirtinai pavojingos. Šalia esantis miestelio paplūdimys – ramesnis. Galima išsinuomoti paprastą lentą ir paplaukti ant bangų. Saulei leidžiantis nuostabu stebėti vietinius banglentininkus. Taip pat saulėlydžio metu yra galimybė romantiškai pajūriu pajodinėti arkliais.

Miesto kavinukėse bei restoranėliuose verta pasimėgauti šviežių jūros gėrybių patiekalais.
Vakare centrinėje miesto dalyje El Adoquin vyksta gatvės prekyba. Vietiniai hipiai-menininkai siūlo savos gamybos originalius papuošalus, įvairius mistinius simbolius, sapnų gaudykles (kad nesisapnuotų košmarai). Labai smagu bežiūrinėjant papuošalus prisėsti ant žemės ir pabendrauti su jų kūrėjais. Menininkai mielai pasidalina savo žiniomis, patirtimi, gyvenimo filosofija.
Iš Puerto Escondido vietine valtimi “lancha” galima apžiūrėti kitus šalia esančius paplūdimius, kuriuose, jei pasiseka, galite išvysti vėžlius bei delfinus. Iš vakaro sutarus, siūlomos ankstyvos žvejybos išvykos. Verta iš anksto pasidomėti ir palyginti ekskursijų kainas.
 

Pačiame miestelyje yra ne viena turizmo agentūra, taip pat ekskursijas siūlo ir paplūdimyje.
Iš Puerto Escondido autobusu galima nuvykti į dar ramesnį miestelį nei Puerto Escondido - Puerto Angel arba daugiau turistų lankomame Huatulco.

Istorinė Meksika

Meksikos archeologinės vietos – šalies traukos centras. Nuo „Monte Alban“-500 m. pr. Kr. zapotekų įkurtos gyvenvietės atsiveria nuostabūs panoraminiai vaizdai į Oaxakos miestą. Senovės majų miestas Palenque įsikūręs džiunglių apsuptyje. Tai mistinės vietos, apgaubtos paslapties aura. Mūsų gidas, gimęs ir tyrinėjęs Palenkę daugelį metų, visos ekskursijos metu teigia, kad majų civilizacija apskritai neegzistavo ir visą grožį sukūrė migruojančios tautos. O iš tiesų tikra tiesa taip ir nėra žinoma...

Amerikietiškoji Meksika

Jei pasiilgote prabangos, ištaigingų viešbučių, pramogų, norisi pasipliuškenti neįtikėtino žydrumo vandenyje, panardyti, pagulėti ant reto baltumo smėlio-vykite į Meksikos Karibų pakrantę: Kankūną, Playa del Carmen, Cozumel salą, Tulum miestelį. Tiesa čia labai daug amerikiečių turistų, atvykstančių kruiziniais laivais bei užsakomaisiais reisais, tad tarsi ir nejunti kad esi Meksikoje. Kitokia atmosfera jaukioje 8 km.ilgio saloje - Isla Mujeres (moterų saloje). Išsinuomavus golfomobilį ar motorolerį be galo smagu apvažiuoti visą salą. Čia daug jaukių kavinukių, draugiškų žmonių ir nuostabių paplūdimių- puiki vieta atokvėpiui ypač jei jau esi nukeliavęs keletą tūkstančių kilometrų.
Meksika užburia ten nuvykusį...Iki šiol užmerkus akis regiu ryškias Meksikos spalvas, jaučiu jos paslaptingos praieties dvelksmą bei trauką atrasti dar tokią didelę nepamatytą jos dalį .