Gabija Vitkevičiūtė

PEKINO OLIMPIADOS KARŠTLIGĖ

Gyvenimas Kinijos sostinėje verda sava vaga, visi ir toliau stengiasi dirbti, užsidirbti ir  išlikti. Žinoma, kai pravažiuoji pro naujai statomus stadionus ar sportininkams kuriamus gyvenamuosius rajonus, kinai atkreipia į juos dėmesį, tačiau apie būsimą pasaulinio garso įvykį kalba taip įprastai, lyg lauktų rytojaus vakarienės.
Miestas jau gerą pusmetį nusėtas plakatais ir įvaizdžio reklamomis, tačiau kinams, regis, svarbiau po tais stendais sukabinti dienos laikraščiai. Būsimas žaidynes jau dabar remia krūva pasaulinio garso kompanijų, bet sunku būtų patikėti, kad Pekino “McDonalds” restoranai kasdien sausakimši dėl ant durų prikabintos olimpinės emblemos, kad “Adidas” dėl to būtų padaręs pardavimų revoliucijas, kad visi staiga pultų fotografuotis tik “Kodak” studijose, juk ir ne dėl olimpiados palaikymo kinai ir toliau sėkmingai geria tiek savo vietinius, tiek ir rėmėjo “Budweiser’io” alų.
Maža to, jie net spaudoje gali paskaityti pasiūlymų, kaip 2008 m. olipiados karštinės... išvengti ir kaip tuo “baisiuoju” metu nieko nematyti. Apie tai – pabaigoje. Nes, kaip būnant Kinijoje nėra baisus paukščių gripas, gal kad čia nėra tiek informacijos ar propagandos kaip Lietuvoje, taip ir užsienis turbūt žymiai labiau po poros metų trokšta pamatyti olimpinį Pekiną, negu jokio svaigaus apsėdimo dėl to nejaučiantys patys eiliniai kinai.
Olimpinė ir paprastoji valdžia, žinoma, veikia aktyviai.

Pekino olimpiada  - vienas iš 10 didžiausių metų įvykių
Visos provincijos, daug TV kanalų žiūrovų, būriai kaimiečių ir miesto gyventojų, kažkiek ir emigrantų pastarąsias 20 dienų rinko svarbiausių Kinijos metų įvykių TOP 10.
Visi jie įvardyti bus tik per Naujuosius kinų metus, jau sausio 29 d. Tačiau jau dabar beveik nėra abejojančių, kad Olimpinių žaidynių startai statyboms, reklamai, talismanams ir visai kitai “virtuvei” – viena iš tikrai reikšmingiausių šaliai žinių.
Kasdien bene 60 CCTV (Kinijos centrinės televizijos) kanalų be perstojo transliuoja klipus, primenančius apie artėjančią šventę. Pagrindinėje Kinijoje ir didžiausioje pasaulio aikštėje jau nuo 2004 m. rugsėjo pastatytas grandiozinis laikrodis, skaičiuojantis dienas, valandas, minutes ir sekundes, likusias iki magiškosios žaidynių atidarymo datos – 2008 08 08.
Ir jau dabar yra sudarytas garbingų rėmėjų sąrašas, pasirašyti tiesioginių transliacijų sandėriai 3 milijardams pasaulio žiūrovų, įsivažiavusios marketingo kampanijos. Jau šiandien Saugumo tarnybos praneša apie stipriausius apsaugos vyrų mokymus, Maisto kontrolės sargai prisiekia dėl puikios kokybės ir įvairaus maisto sportininkams, Transporto ministerijos teigia sudariusios specialius ir sekundės tikslumo eismo maršrutus. Aplinkos saugotojai sukūrė 37 programas, kad miestas taptų švarus. Čia net svarstoma, kaip pakeisti dangaus spalvą  - iš įprastos ir Pekinui būdingos pilkos į žydrą ir skaisčią.
Bene kas savaitę vykstančios Olimpinio komiteto spaudos konferencijos užtikrina, kad visi planuojami darbai, nuo grandiozinių statybų iki elegantiškų konkursų fakelui ar medaliams, vyksta “laiku ir pagal biudžetą”.  Jau tuoj bus įkurtas visą parą veiksiantis daugiakalbis vertimų informacijos centras, o atvykę beveik 6 000 akredituotų žurnalistų ir fotografų iš viso pasaulio paromis galės dirbti didžiausiame visų olipinių žaidynių istorijoje statomame 260, 000 kvadratinių metrų ploto Žiniasklaidos centre.
Kad niekam nieko nepritrūktų, Kinijos sostinės valdžia paskelbė dar ir naujų, specialiai Olimpiadai sukursiamų darbo vietų skaičių. Įkvėpkite oro – tai 1, 82 milijonai tik žaidynėms įdarbintų kinų.
Ir kol visa šita statistika dar tik duoda peno vaizduotei, kiek Pekinas turės išaugti dabartinius savo rūbus 2008-aisiais, būsimai Olimpiadai geriausiai atstovauja olimpiniai Kinijos talismanai.

Olimpiniai žaisliukai – kodėl net penki?
Užsieniečiai, gyvenantys Pekine, šypsosi į ūsą: “Šie talismanai puikiai atskleidžia kinų gudrumą. Miunchenas (1972) turėjo vasaros žaidynių šuniuką Waldi, Maskva (1980) sėkmingai didžiavosi meškučiu Miša, Korėjos (1988) olimpiada pristatė tigriuką Hodorį ir pan. Tiesa, Sidnėjaus (2000) olimpinės žaidynės talismanais įvardijo tris žaisliukus, o paskutiniai olimpiados šeimininkai graikai buvo sukūrę porelę - Atėnę ir Fevosą. Kinai gi vieninteliai pasaulyje augina pandas, jiems tikrai puikiai būtų atstovavęs ir tradiciškosios kultūros drakonas. Bet kam reikėjo net penkių talismanų?”. Atsakymas elementarus – kinai garsėja kaip puikūs verslininkai. Ir net tokia “smulkmena”, kaip olimpinis talismanas čia virsta penkiagubu pelnu.
Pekine simbolinių olimpiados žaisliukų galima įsigyti 17 vietų. Bene viso pasaulio žaislų magnatai gamina arba perka lėles, mašinėles, stalo žaidimus ir kitus vaikų džiaugsmus ne kur kitur, o Kinijoje. Čia jie pigūs. Tačiau olimpinis penketas – toli gražu ne. Sprindžio dydžio minkšta stilizuota liepsna, panda, žuvis, antilopė ar kregždutė kainuoja po 390 juanių (beveik 145 litus), visų jų plastmasinis rinkinys – 489 juanius (per 180 litų), kuprinė su olimpiados emblema – 240 juanių (beveik 90 litų), o smulkesni suvenyrai, kaip raktų pakabukai ar ženkliukai – nuo 8 iki 20 litų. Žinant Kinijos prekių kainas visa tai prilygsta kosmosui.
Sunku patikėti, tačiau kinai visa tai... perka. Savaitgaliais prie šių prekystalių susigrūda smalsuoliai, o darbo dieną pardavėjos, būna, sėdi apsuptos žaislų ir... žiovulio. Patys kinai, prekiaujantys šia simbolika teigia, kad jų prekių paklausa – kaip karštos arbatos žvarbią žiemos dieną. Bet kokiu atveju, populiariosios pandos jau reikia ieškoti specialiai ir turbūt pasitvirtins prognozės, kad kinai vien iš šių talismanų žada susikrauti 300 milijonų dolerių.

PEKINO OLIMPIADOS (2008) TALISMANAI

BEIBEI (žuvis)
Tradicinėje kinų kultūroje ir mene žuvis ir vanduo simbolizuoja klestėjimą, gerovę ir gerą derlių, vaisingumą. Taip žuvytė BeiBei rūpinasi gausa ir vešėjimu. Žuvis kinų sampratoje taip pat yra ir pertekliaus simbolis, kitais žodžiais, gerų metų ir gero gyvenimo. Tarp kitų keturių talismanų, žuvis BeiBei vaizduojama kaip tyra ir švelni. Ji stipriausia vandenyse, todėl priskirta mėlynam olimpiniam žiedui – vandens šakų sportui.
JINGJING (panda)
Išvydęs pandą, Kinijoje nusišypso kiekvienas vaikas. Todėl šis gyvūnas vadinamas laimės simboliu. Kaip nacionalinį Kinijos lobį ir saugomą gyvūnų rūšį, pandas čia myli ir dievina visa tauta. Pandos Jingjing galvoje nupieštas lotoso simbolis, kuris atkeliauja dar iš 13 amžiaus porceliano tapybos. Tai dar ir vešlaus miško kodas, kviečiantis harmonijai tarp žmogaus ir gamtos. Panda kaip olimpinis simbolis pasirinkta dėl kinų tautos pagarbos gamtai, jos išsaugojimo ateities kartoms. Meškutis Jingjing – minkštas ir nevikrus, tačiau mielas ir labai simpatiškas. Olimpiados metu jis atstovaus stipriems ir galingiems, tai yra – juodajam olimpiniam žiedui.
HUANHUAN (liepsna)
Per patį penketuko vidurį įsitaisiusi simbolinė liepsna. Logiška, kad šis talismanas simbolizuoja olimpinę ugnį ir sporto dvasią. Judėti greičiau, šokti aukščiau ir būti stipriausiam – ne tik tai yra liepsnos kodai. Ji taip pat yra atvira ir kviečianti bendrauti, pilna entuziazmo ir optimizmo. Kol degs Huanhuan liepsna, tol Pekino olimpiadoje bus jaučiama Kinijos žmonių šiluma ir vaišingumas. Huanhuan – kamuolio sporto rūšių globėja, simbolizuojanti raudonąjį olimpinį žiedą.
YINGYING (Tibeto antilopė)
Kaip ir visos antilopės, Yingying yra greita ir vikri, sugebanti puikiausiai įveikti Žemės platybes ir neapmatomas Kinijos lygumas – ji net ir pavaizduota šuolio metu. Šis talismanas rūpinasi visų sveikata, kūno jėga ir harmonija su gamta. Grakščioji Tibeto antilopė – vienas iš pirmųjų saugojamų Kinijos gyvūnų. Mitrioji Yinging – geltonojo olimpinio žiedo šeimininkė.
NINI (kregždutė)
Kiekvieną pavasarį ir vasarą Pekino vaikai į dangų paleidžia tūkstančius nuostabiausių aitvarų. Iš jų labiausiai mėgiami būna pavaizduoti kaip kregždutės. Tarp penkių savo bičiulių mažoji Nini yra nekalta ir pilna džiaugsmo. Jos geltoni auksiniai sparnai simbolizuoja beribį dangų ir sėkmę, kur tik ji neskristų. Kregždutė kiniškai tariama “yan”, o “Yanjing” – tai ir senovinis Pekino pavadinimas. Nini padės gimnastams ir reprezentuos žaliąjį olimpinį žiedą.
O jeigu man tai nerūpi?
Kinijos Olimpinio komiteto garbės prezidentas, daugiau kaip 50 metų olimpiniam įvaizdžiui ir Kinijos pristatymui per pasaulio sportą atidavęs poliglotas He Zhenliang, vietinei spaudai pasakoja: “Kai Maskvoje dar 2001 metais vyko derybos, kam atiduoti ateinančios olimpiados šeimininko vardą, aš pasakiau: “Aš jums, mano garbingi kolegos, garantuoju, kad per septynerius metus nuo šios dienos, Pekinas leis jums didžiuotis, kad šiandien priimate tokį sprendimą”.
Pekinas tikrai netingi, tai akivaizdu. Bet, kaip visur ir visada, yra ir kita medalio pusė. Dalis pekiniečių burba, esą dėl nežmoniškų kamščių ir grūsties jie bus priversti išvykti pas gimines į kaimą, dalis jau dabar planuoja tos vasaros atostogas užsienyje, dar kiti trina rankas dėl galimybės puikiai išnuomoti kambarį ar butą.
Laikraščiai, kurie paskelbė taisykles, kaip elgtis “viso to košmaro” metu neslepia sumušę tiražo rekordus.
Kažin ką pagalvoja Olimpinių komitetų diplomatai, olimpiadą gavę ir užsidirbę kaip neįkainojamą dovaną, savo tautą pristatinėję kaip “ypač sportuojančią, su giliomis psichofizinėmis tradicijomis”, po ilgiausių derybų, kovų, taktikų ir manevrų atsivertę populiariąją spaudą: “Apsaugok, Viešpatie, jus nuo sporto muziejaus!”, “Išsistudijuokite aplinkinių kelių tarpuvartes praėjimams”, “Venkite stadionų rajonų kaip maro”, “Paklausti, ar matėte paskutines varžybas, atsakykite, kad esate normalus žmogus” ar, galų gale, “Nesijaudinkite – ir šitai tikrai praeis”.
Iki Pekino olimpiados liko tik geri metai.